Prieš penkerius metus duotame interviu NAHASH vedlys Xe Xe Chax Heyatha Zhaiyrhous konstatavo, jog „Lietuvoje black metal nėra ir nebuvo sparčiai besivystanti metalo kultūros šaka“. Jis, žinoma, buvo teisus ir niekas dėl to neapmėtė akmenimis. Šalyje, kurioje netgi nėra sunkiosios muzikos rinkos, kelią vystymuisi grupės nagais ir ragais ruošia pačios sau, tad nieko nuostabaus, jog per 17 gyvavimo metų NAHASH išleido vos porą demo ir vieną studijinį albumą. Tačiau jie vis dar tvirtai stovi aukščiau už savo oponentus.
NAHASH kolektyvas susiformavo tais nostalgiškais 1993 metais Kaune. Per tuos metus Lietuvoje susikūrė daugiau gerų grupių, nei per kitus 16... Kauniečiai susibūrė per patį antrosios black metalo bangos piką ir natūralu, jog didelė dalis to laikmečio naujokų kūrėsi įtakojami garsiausių grupių - žanro pionierių ir inovatorių iš senosios mokyklos. Tai būtina pabrėžti, nes NAHASH menas nuo pat pradžių buvo savotiškas, kitoks ir į nieką nepanašus. Keldami sau itin aukštus reikalavimus ir turėdami aiškią viziją, šie perfekcionistai padarė viską, kad jų kūrybą žmonės atsimintų ilgai.
Jau sekančiais metais savo vaiduoklystę pradėjo pirmoji NAHASH demonstracinė kasetė „Nocticula Hecate“. Niūraus ir šalto, užburiančio savo atmosfera ir daugialypiškumu, juodojo meno kristalas buvo toks kietas, kad apie grupę netruko sužinoti ir įvertinti kitų šalių medijos kanalai. Ir tai buvo tik demo...
1996 metai – savotiška NAHASH kūrybos viršūnė. Ne todėl, kad albumas „Wellone Aeternitas“ buvo pirmasis ir kol kas paskutinis jų pilnametražis diskas. Tiesiog jis pasiekė labai daug. Šio darbo sėkme patikėjo ne tik „Ledo Takas Records“, kurios vedlys, beje, grupėje talžė būgnus, bet ir respektabili Prancūzijos įrašų firma „Drakkar Productions“, kitais metais perleidusi diską 1000 kopijų tiražu. „Wellone Aeternitas“ – tai vos pusvalandžio trukmės misticizmo ir okultizmo ritualas, kurio verpetuose dingsta laiko suvokimas, sąlytis su realybe. Tai neužmirštama dvasios kelionė anapusinėse Tamsos ir Nežinomybės erdvėse. Tai black metalas visoje savo galybėje!
Po šio nuostabaus albumo išleidimo, NAHASH apsiribojo tik koncertine veikla ir didesnėmis – mažesnėmis tylos pauzėmis. Tik po septynerių metų, 2003-ais grupė savo jėgomis išleido antrąjį demo „Daath“. Savo vietą vis labiau išsigimstančioje juodmetalio kultūroje jis rado gan sunkiai ir buvo priimtas santūriai. Nors savyje jis talpino vis dar tą patį magiškąjį juodmetalio mišinį, kurį grupė užvirė prieš dešimt metų. Šis blykstelėjimas turėjo išaugti į antrąjį studijinį albumą, dėl kurio leidybos buvo pasirašytas kontraktas su ta pačia Drakkar Productions, tačiau viltys išvysti naują kauniečių diską, deja, taip ir liko viltimis iki pat šiol...
Nepaisant to, kad NAHASH diskografija labai kukli, šios grupės juodasis menas papuošia kiekvieną sunkiosios muzikos renginį. Ne dėl piktų veidų jie apšildė tokius garsius kolektyvus, kaip BEHEMOTH, IMPALED NAZARENE ar MOONSORROW. „Kilkim Žaibu“ istorijoje ši grupė taip pat užima svarbią vietą – šiemet festivalyje ji dalyvaus net penktą kartą. Dėka atsakingo požiūrio į savo kūrybą ir rimto pasiruošimo koncertams, muzikantai savo pasirodymuose sukuria su niekuo nesulyginamą atmosferą, kurią vėliau žmonėms net sunku apibūdinti. Jie tiesiog savyje pajautė kažką nepaaiškinamo, bet malonaus. Tad vėlų vakarą griaudinti NAHASH audra – neatsiejama šio rengino dalis.
Oficiali grupės svetainė: http://nahash.cjb.net/