Praėjusį 22-ą festivalį KŽ susiruošiau įvertinti tik prabėgus trim savaitėm po renginio. Ir nei truputį ne
anksčiau. Gal net dar per anksti. Bet, matyt, jau reikia, nes daugėja klausimų: „Na kaip? Gyvi? Kaip praėjo?...“ Tai, kad nesikartočiau, bandau atsakyti bendrai: gyvi, atsigaunantys po didžiulio išsekimo ir gerokai pakylėti. Nepaisant įvairių traumų ir negalavimų renginį atlaikėme visi.
A. SMETONOS DVARAS, UKMERGĖ
Naują vietą renginiui bandėme prisijaukinti per 9 mėnesius. Nebuvo lengva, bet buvo įdomu. Vietovė nematyta, regionas nepažįstamas, Ukmergės rajono vadovybės atstovai nepažįstami, bet šilti ir svetingi. Buvome draugiškai pakviesti, todėl neatsispyrėme norui įgyvendinti renginį naujoje erdvėje. Manau abiejų pusių lūkesčiai buvo patenkinti.
FESTIVALIO PLANAVIMAS
Po karantino degėme noru kuo greičiau įšokti į neribojamą renginio organizavimo sūkurį. Tai pavyko net
su kaupu. Planų ir idėjų buvo užsibrėžta daug, todėl renginio įgyvendinimas pareikalavo daug jėgų.
KONCERTAI
Esame viskuo patenkinti nuo iki. Neminėsiu atlikėjų atskirai, bet visų jų dalyvavimas, mūsų akimis, buvo reikalingas. Pagrindinių atlikėjų užkelta kartelė scenų aptarnavimui buvo naudinga ir kitų grupių pasirodymams. Scenos, jų aptarnavimas ir koncertai jose mums padarė LABAI gerą įspūdį! Galiu tvirtinti, kad šioje vietoje palipėjome dar vienu laipteliu aukštyn. Ačiū scenas aptarnaujančioms komandoms, viskas buvo įgyvendinta puikiai.
VEIKSMO VIETA
Dvaro pastatai sukūrė jaukių namų erdvę, tarsi festivalis persikėlė pas kažką į svečius. Pas prezidentą? A.
Smetonos parkas ir sodas turbūt dar nebuvo užpildytas tokiu gausiu žmonių skaičiumi. Vieta tarsi atgijo naujam gyvenimui. Mes tik neįvertinome žemos vietos ir klampaus dirvožemio. Rekordiniai lietūs nemenkai mus išgasdino. Netekome numatyto 10 ha ploto, kuris buvo numatytas kaip ramybės kempingas. Pievos plaukė, buksiravome bandančius šienauti traktorius, klojome laikinus kelius, vežėme ir trombavome skaldą, lyginiome apsemtas duobes ir t.t. Didžioji scena atsidūrė kitoje vietoje nei buvome numatę. Turėjome pasirinkimą – arba ten, arba niekur. Pusės metų planuotus sprendimus teko keisti beveik per vieną naktį. Nepasidavėme, bet nauja vieta gerai mums iškaršė kailį.
RENGINIO APTARNAVIMAS
Atsakau į daugelio dažniausiai linksniuojamą temą – kas po galais ten įvyko pirmą renginio dieną? Kas
kas – nieko ypatingo. Tiesiog mūsų organizacija gavo į snukį. Prasileido į pasmakrę jau pirmam raunde. Laukėme pompastiškos, taisiklingos kovos su gražiomis manieromis, o čia visi traukiniu taršyt pradėjo. Kamščiai parkinge, kilometrinės eilės prie įėjimo, užgulta kasa, pasimetusi apsauga ir į šalikelę nustumtas policijos ekipažas. Ar turime tam svarių pasiteisinimų? Šiek tiek turime. Daugiau nei tūkstantis atvykusių automobilių per dvi valandas padarytų įspūdį bet kokiai organizacijai. Keliukas į festivalį vienas ir jis siauras. Padoriam kamščiui padaryti didelių gabumų nereikia. Keletas autobusų ir keletas įstrigusių išvažiuojančių automobilių davė pradžią suveltai situacijai, kurios pasėkmės nebuvo labai smagios. Apibendrinant, net ir mestos papildomos organizatorių pajėgos ne daug ką galėjo pagelbėt. Tai reikėjo tiesiog išgyventi. Vieta nauja tiek organizatoriams, tiek žiūrovams, todėl jautėsi šiek tiek abipusis pasimetimas.
Žinoma matome, kad šioje vietoje privalome pasitemti. Nuoširdžiai atsiprašome visų už nemalonią gaišatį atvykstant į renginį. Nematėme jokių ženklų, kad gali būti toks žmonių srautas jau pirmą dieną. Ateičiai šią renginio dalį vertinsime kaip reikalaujančią bent dvigubai didesnių pajėgų ir papildomų sprendimų dėl parkingo.
FESTIVALIO SAVASTIS
Besiplečiantis baltiškos kultūros indėlis renginyje, augantis Rasų šventimo reikšmės supratimas, naujos
patriotinės festivalio temos apie tarpukario ir pokario laisvės kovas, partizanus ir daugelį kitų aspektų, kurie mus verčia didžiuotis esant lietuviais, baltais ir kryptingas muzikinių kolektyvų atrinkimas formuoja išskirtinę mūsų festivalio savastį. Džiaugiamės turėdami galimybę kurti tai, kas mums patinka, sukurti renginį, kuris savo stiliumi nepaskęstų Europos muzikinių renginių gausoje. Ir ypač džiaugiamės susiformavusia ypatinga festivalio auditorija – jūs visi po vieną esate išskirtiniai, o susijungę sukuriate nerealios publikos aurą. Rimtai! Vau! Renginys sklidinas draugiškumo ir nulis netvarkos. Anskčiau stebėjosi žemaičiai, dabar stebisi Umergės valdžios atstovai, klausia: kaip mums pavyksta palaikyti tokią švarą renginyje? Mums to daryti beveik nereikia, nes mūsų publika yra tiesiog išskirtinė, ji gerbia save ir kitus. Mums šiukšlių beveik neteko rinkti. Nuoširdžiai didžiuojamės jumis. Ačiū!
VERDIKTAS
Vienas sudėtingiausių ir sunkiausių renginių mūsų oragnizacijos istorijoje. Išskirtinė programa ir stiprūs koncertai. Žmonių kiekis bene rekordinis. Nežiūrint to, renginio padėtis nėra labai gera. Įsipareigojimai visi įvykdyti, bet be sunkumų neapsieita. Atsižvelgiant į renginio kokybę, žiūrovų bilietai buvo per pigūs.
Tai matome ir iš panašaus masto analoginių renginių Lietuvoje, kurie geriau pasvėrė infliacijos pasėkmes nei mes. Bet festivalis išgyveno, nenulaidžia rankų ir yra pasiruošęs judėti toliau.
KOMANDA
Gal nederėtų kelti organizacijos nuopelnų į padanges, juolab, kad yra dar kur tobulėti. Bet nuslėpti įspūdį, kuris įstrigo ilgam, irgi neišeina. Negausios bet darnios organizacijos nariai atlapomis krutinėmis pasitiko Žaibų audrą ir visus Jus. Prieš savaitę susirinkę ir miegoję apsemtose palapinėse, organizatoriai ir savanoriai renginio dienomis laikėsi postuose nepaisant rekordinio karščio. Prasidėjus renginiui visi bėgo, griuvo, kėlėsi, sukosi iš įvairių situacijų, kad tik Žaibo pagrindinis mechanizmas nestrigtų, koncertai vyktų punktualiai, muzikantų logistika vyktų sklandžiai ir t.t. Komanda atlaikė didžiulį krūvį. Audra buvo atlaikyta. Nėra atlygio, kuriuo pavyktų atsidėkoti žmonėms už tokį pasiaukojimą. O pas mus kitokio atlygio nei „žaibuoti iš širdies“ ir nebūna! Bičiuliai, visais jumis, neišskiriant nė vieno, aš be galo didžiuojuosi ir esu laimingas turėdamas galimybę būti jūsų tarpe. Ačiū, kad esate!
KOMANDOS PLĖTIMAS
Renginys atviras, mokamas, bet nekomercinis, šį renginį galime auginti kartu. Kas metai kviečiame visus norinčius ir galinčius prisijungti. Patirtis – privalumas, bet ne būtinybė, turite noro – prašau, junkitės ir padarykite Žaibų šeimą stipresnę. Esame vieningi, todėl noras nuveikti kažką kurtu nepaleidžia visus metus. Prisijungę anksčiau paliūdys, atlaikę Žaibus – atlaikysite bet ką. Išbandykite, patiks, laukiame.
FESTIVALYS VYKS ATEITYJE?
Mums tokių klausimų kol kas nekyla. Žinoma vyks.
NAUJA AR SENA VIETA?
Nors festivalis skaičiuoja 22, o iš tikro jau 24 veiklos metus, kartais neapleidžia jausmas, kad jis vis dar nerado savo namų. Labai gali būti, kad mūsų namai yra tiesiog po Lietuvos dangumi.
Šiuo metu naujų potyrių troškulys yra patenkintas. Nauja vieta mums patiko, po pirmos patirties rezultatai gali būti tik geresni. Ypač patiko šio krašto žmonės. Mielai pabandytume dar geriau susigyventi su nauja vieta. Bet jaučiame prisirišimą ir prie atšiaurių žemaičių žemės.
Todėl dabar puikus metas pasvarstymams: geriau nauja ar ankstesnė vieta? Ką manote Jūs? O gal turite
pasiūlymų dar kokiai nematytai naujai vietai Lietuvoje, kurioje, jūsų manymu, galėtų sėkmingai apsilankyti festivalis KILKIM ŽAIBU? Norime išgirsti jus ir esame atviri pasiūlymams. Kviečiame išreikšti savo nuomonę apklausoje.
Festivalio organizatorių vardu,
Daividas
